Viena dažniausių sienos sandarų, naujuose ir renovuojamuose pastatuose, yra iš plytų, blokelių sumūryta laikančioji konstrukcija vėliau iš lauko dengiama termoizoliaciniu sluoksniu (vata, polistirolis ar kita šiluma izoliuojančia medžiaga). Nors kiekvienas atvejis yra individualus ir reikalauja atskiro sprendimo parinkimo, tačiau vyrauja bendra taisyklė – langai ir durys montuojami į šiltinimo sluoksnyje kurio storis dažnai siekia kelesdešimt centimetrų ir priklauso nuo energetinės klasės į kuria orientuotas pastatas. Langai ir durys išstumtos į šiltinimo sluoksnį sudaro prielaidas storiau apšiltinti angokraščio zoną, ko pasekoje išlaikoma aukštesnė temperatūra – taupoma energija. Teisingas tvirtinimas eliminuoja šalčio tiltelio susidarymą tarp lango/durų rėmo bei angokraščio kartu rėmas netampa savotišku tramplinu šalčiui į sieną. Svarbu pažymėti, jog priklausomai nuo langų/durų parametrų tikslus langų/durų pozicionavimas yra individualaus skaičiavimo rezultatas kuris įtakojamas ir šiltinamos medžiagos, ir laikančiosios konstrukcijos, ir beabejo langų, durų parametrų. Skaičiavimai atliekami atskirai kiekvienam projektui. Pateikiamuose pavyzdžiuose iliustruojamas zotermų išsidėstymas vaizduoja tokio montavimo pranašumą.
